Kultūrinio tapatumo tyrimai ir puoselėjimas yra aktuali šiuolaikinio mokslo užduotis, nes stiprėjant integracijos ir globalizacijos procesams iškyla grėsmė kultūrinio savitumo raiškai. Psichoterapinė patirtis ir atitinkami tyrimai rodo, kad savojo tapatumo įsisąmoninimas yra svarbus ir asmens orumui, ir tarpasmeniniams santykiams, ir psichologiniam gerbūviui. Šis požiūris ypač svarbus permainų laikotarpiu, kai atsiveria plačios galimybės pažinti kitas kultūras, kai keičiasi socialinės normos ir asmens elgesio modeliai. Kaip keičiantis sąlygoms, neprarasti savojo asmeninio ir kultūrinio tapatumo? Kaip integruoti istorinį palikimą? Kaip surasti tinkamas savo savitumo raiškos formas šiuolaikiniame pasaulyje? Šie ir kiti klausimai bus analizuojami 2009 m. birželio pabaigoje Vilniaus universitete vyksiančioje Tarptautinėje analitinės psichologijos konferencijoje „Dialogas Rytų ir Vakarų sandūroje: kultūrinio tapatumo praeitis, dabartis, ateitis“.
Analitinė C.G. Jungo psichologija, apima ne tik psichologijos mokslo, bet ir istorijos, mitologijos, religijotyros, kultūrologijos studijas, tad nenuostabu, kad būtent šitos srities specialistai daug dėmesio skiria ir kultūrinio tapatumo analizei.
Lietuva neatsitiktinai tapo pirmosios europinės konferencijos vieta. Jau daugiau nei dešimt metų Lietuvoje yra įgyvendinami Tarptautiniai analitinės psichologijos mokymo projektai, paruošti pasaulinius standartus atitinkantys specialistai. Lietuvos analitikai aktyviai bendradarbiauja su Pasauline analitinės psichologijos asociacija, dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautiniuose kongresuose, yra išleidę knygų, paskelbę mokslinių monografijų ir kitų publikacijų.
Konferencijoje numatyta per septyniasdešimt pranešimų, kuriuos skaitys dvidešimties šalių atstovai. Numatyta analizuoti įvairias tapatumo (kultūrinio ir asmeninio) raiškos formas, daug dėmesio skiriant mitų ir kitų simbolinių formų analizei, atskirų istorinių įvykių išgyvenimo fenomenologijai ir dėsningumams nustatyti. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas kolektyvinės traumos ir potrauminių padarinių analizei.
Egzistuoja prielaidos, kad trauma gali blokuoti asmens savasties raišką, reikšdamasi įvairiomis destrukcijos formomis: suicidiniu elgesiu, nekontroliuojama agresija ar smurtu. Šios problemos ypač aktualios vadinamiesiems postsovietiniams kraštams, kur chroniškas traumavimas reiškėsi ne tik individualiu, bet ir kultūriniu lygmeniu. Tad programoje neatsitiktinai numatyta, kad pranešimus skaitys ir postsovietinių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Serbijos, Vengrijos, Slovėnijos, Ukrainos) o taip pat ir Vakarų (Vokietijos, Šveicarijos, Anglijos, JAV, Italijos, Izraelio, Prancūzijos, Austrijos, Kanados, Ispanijos, Nyderlandų, Australijos) pranešėjai.
Tikimąsi, kad įvairų patirčių refleksijos padės įvairiapusiškai analizuoti šį sudėtingą klausimą, o taip pat ir stiprins tarptautinius ryšius ir bendravimą, kurie yra labai svarbūs įsisąmoninant ir atskleidžiant psichologinį ir kultūrinį savitumą, o tuo pačiu ir stiprinant tapatumo jausmą.
Straipsnis buvo atspausdintas „Lietuvos žiniose“
