Dialogas sandūroje tarp Rytų ir Vakarų: kultūrinio tapatumo praeitis, dabartis ir ateitis
2009 birželio 25-27 dienomis Vilniuje įvyko pirmoji Europos Analitinės psichologijos konferencija „Dialogas sandūroje tarp Rytų ir Vakarų: kultūrinio tapatumo praeitis, dabartis ir ateitis“. Konferenciją organizavo Lietuvos analitinės psichologijos asociacija kartu su Vilniaus universitetu. Konferencijos programą kūrė ne tik Lietuvos specialistai, bet Europos šalių bei tarptautinės analitinės psichologijos asociacijų atstovai.
Konferencijoje dalyvavo 235 dalyviai iš 29 šalių. Svarbu pažymėti, kad dalyviai gana tolygiai atstovavo ir vadinamųjų Rytų ir Vakarų regionus. Turėjome svečius iš tokių Vakarų šalių, kaip: Šveicarijos, Vokietijos, Anglijos, Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Austrijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Danijos, Ispanijos, Australijos, Izraelio. Taip pat iš vadinamojo Rytų bloko: Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Slovėnijos, Serbijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos ir žinoma Lietuvos.
Džiugu pastebėti, kad į Vilnių susirinko ir ryškiausi mokslinės krypties analitikai - konferencijoje dalyvavo profesoriai iš Ciuricho, Frankfurto, Bazelio, Vienos, Harvardo, Paryžiaus, Essex, Milano ir kt. universitetų; o taip pat ir garsūs tarptautinės asociacijos bei pagrindinių Europos šalių asociacijų prezidentai, kurie rūpinasi šios srities atstovų bendrijų kūrimu bei kvalifikuotu analitinės psichologijos taikymu praktikoje.
Konferencijoje buvo paskaityta 64 pranešimai, kuriuos skaitė 20 šalių atstovai. Lietuvai, kaip ir kitiems mažiems kraštams, yra ypač aktuali kultūrinio tapatumo problema, kurios sprendimas šiuolaikiniame pasaulyje yra svarbus ne tik politikams ar kultūros darbuotojams, bet ir psichologams. Bene tiksliausiai šios idėjos esmę atspindi konferencijos atidarymo kalboje išsakyti V. Kast žodžiai - „kultūra, kultūrinis tapatumas suteikia mums ne tik tapatumo jausmą, bet kartu tai yra ir prasmės žemėlapis, kuris reiškiasi tekstuose, religijoje, dainose…”
Džiugu pažymėti, kad Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo konferencijoje ir skaitė įdomius pranešimus šia aktualia tema. Tai D. Gailienės ir G. Gudaitės plenarinis pranešimas „Kolektyvinės traumos įveika”, kuriame buvo analizuojama sunkūs mūsų istorijos epizodai, siekiant atskleisti ne tik kolektyvinių traumų sukeltus psichologinius padarinius, bet ir jų išgijimo galimybę. Įdomūs ir daug dėmesio sulaukė lietuvių analitikų pranešimai, kuriuose pavyko sėkmingai integruoti psichoterapijos ir kultūrinių ištakų sąsajas. Tai Godos Rukšaitės pranešimas „Baltiškasis kraštovaizdis vidinėje moters kelionėje“, kuriame atskleidžiama kultūrinio tapatumo įsisąmoninimo procesas ir jo svarba išgijimui. Tai Elonos Ilgiuvienės pranešimas „Gydantieji simboliai ir depresija”, kuriame siekiama parodyti, kaip specifiniai simboliai talkina įveikiant depresijos sukeltą kančią. Tai Algio Petronio pranešimas „Kančios ir mirties prasmės beieškant”, kuriame analizuojant dievdirbio Šepkos kūrybą, buvo siekiama atskleisti kultūrinės savasties ieškojimo kelią. Minėti pranešimai integravo ne tik žodinius tekstus, bet ir senąsias mūsų dainas, meno kūrinių fragmentus ir mūsų karšto vaizdinius.
Kita grupė lietuvių pranešimų kėlė svarbius klinkinius asmeninio tapatumo ieškojimo klausimus. Tai A. Zbarauskaitės pranešimas „Ankstyvųjų ryšių deprivacija ir tapatybės raida paauglystėje - gyvenimo istorijos pasakojimo analizė” ir N. Grigutytės „Seksualinę prievartą patyrusių merginų motinos komplekso konsteliacija”. Minėti pranešimai buvo grindžiami moksliniais tyrimais, kurie šiuolaikiniame pasaulyje yra labai vertinami, ypač kai kyla psichoterapijos pritaikomumo ir veiksmingumo klausimai.
Džiugu, kad lietuvių pranešimai apėmė gana platų problemų spektrą ir tinkamai reprezentavo tiek mūsų kraštą, tiek pačių analitikų asociaciją.
Apie konferenciją buvo skelbta tokiuose Lietuvos laikraščiuose, kaip: „Lietuvos žinios” ir „Atgimimas”; „Literatūra ir menas”; žurnale „Nervų ir psichikos ligos”, taip pat internetiniuose puslapiuose www.lapa.lt; www.iaap.org.; www.vu.lt. Konferencijoje dalyvavo žurnalistai iš pasaulyje gerai žinomų žurnalų “Spring: A Journal of Archetype and Culture” (leidžiamas JAV) ir “The Journal of Analytical Psychology. An international Publication of Jungian Practice and Theory“ (leidžiamas Londone) “Jung journal” (leidžiamas Vokietijoje).
Ir konferencijos dalyviai, ir atskirų organizacijų atstovai vieningai pripažino, kad pirmoji Europos konferencija buvo sėkminga, kad įvyko tinkamu laiku, ir tinkamoje vietoje. Daugelis pažymėjo, kad konferencija buvo labai gerai organizuota ir kad konferencijos svečiai galėjo patirti lietuvių svetingumą, kuris leido ne tik gerai jaustis, bet ir kūrė tinkamas sąlygas dalinimuisi ir sunkiais, ir džiugiais dalykais. Ko gero, tai irgi yra mūsų kultūrinio tapatumo dalis, kuri yra svarbi ir įsisąmoninant savają savitumą, ir užmezgant ryšius su kitų kultūrų atstovais.
Konferencijos pabaigoje buvo vieningai nutarta, kad užsimezgę dialogai turi būti plėtojami. Nutarta ir toliau organizuoti Europos analitinės psichologijos konferencijas, siekiant spręsti ir konkrečius klausimus (pvz.profesinio rengimo ir kvalifikacijos standartų klausimas), ir prisidedant prie Europą integruojančių procesų. Kita panašaus pobūdžio konferencija planuojama po trijų metų. Belieka tik pasidžiaugti, kad mūsų grupė jau įnešė svarų indėlį į šį sudėtingą procesą.
Gražina Gudaitė
Organizacinio komiteto pirmininkė
