Lietuvos analitinės psichologijos asocacijos (LAPA) tikrųjų narių, garbės narių ir narių kandidatų etikos kodeksas

Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos (LAPA) etikos kodeksas saisto tikruosius narius, garbės narius ir kandidatus tapti nariais. Analitinis psichologas savo darbe turi laikytis aukščiausių etinių reikalavimų ir savo paciento interesus laikyti svarbiausiais. Tai pagrindinė analitinio psichologo atsakomybė. Bet kurios iš aprašytų etinių LAPA taisyklių pažeidimas laikomas rimtu nusižengimu. Jei nariai ir kandidatai nesilaiko Etikos kodekso, jų narystė LAPA ir Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos (IAAP) gali būti sustabdyta arba panaikinta.

 

I. Analitinio psichologo ir paciento santykiai

 

Atsakomybė prieš pacientą

 

Analitinis psichologas turi paisyti savo paciento interesų bet kokiomis aplinkybėmis, nebent akivaizdus pavojus pacientui reikalauja intervencijos, kuriai pacientas nedavė sutikimo.

 

A) Psichoterapijos pradžioje analitinis psichologas turi aiškiai išdėstyti pacientui psichoterapijos sąlygas, pavyzdžiui, susitikimų trukmę, dažnumą, mokestį. Analitinis psichologas užtikrina, kad šių sąlygų yra laikomasi.

B) Finansiniai sandoriai su pacientu yra tik mokestis už psichoterapiją.

C) Psichoterapijos metu socialiniai santykiai su pacientu yra apriboti. Psichoterapiją baigus, analitinis psichologas turi paisyti to, kad perkėlimo jausmai gali tęstis, todėl jis/ji būti diskretiškas bet kokiuose socialiniuose kontaktuose. Socialiniuose kontaktuose su paciento artimaisiais analitinis psichologas turėtų elgtis apdairiai ir juos palaikyti tik pacientui žinant bei sutinkant. Išimtis galėtų būti padaryta tik esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui tuomet, kai pacientas kelia pavojų sau arba kitiems, arba kai pacientas yra nepilnametis, arba tuomet, kai susitikimai su šeima ar kitais yra sutarti psichoterapijos plane konsultavimo ar psichoterapiniais tikslais.

D) Konfidencialumas ir paciento anonimiškumo išsaugojimas yra ypač svarbūs. Skelbiant klinikinę medžiagą ir pristatant tokią medžiagą klinikiniuose seminaruose reikia būti ypač atsargiam. Analitinis psichologas privalo gerbti paciento prašymą neskelbti klinikinės medžiagos apie jį/ją. Analitinis psichologas privalo būti diskretiškas ir profesinės priežiūros atveju. Išimtys gali būti padarytos tik tuomet, kai kyla teisinio pažeidimo grėsmė arba įstatymai reikalauja pažeisti konfidencialumą (vaikų išnaudojimo atveju, kai reikia įspėti kitus asmenis dėl galimo jiems pavojaus, teismo sprendimai ir kt.)

E) Analitinis psichologas negali užmegzti seksualinių santykių su savo pacientu. Taip pat nepasinaudoti pacientu dėl asmeninės naudos, kuri peržengia psichoterapijos ribas. Neetiškas yra ir psichoterapijos nutraukimas, turint tikslą užmegzti seksualinius ryšius.

F) Analitinis psichologas privalo nevartoti fizinio smurto paciento atžvilgiu. Fizinio suvaržymo panaudojimas galimas tuomet, kai pacientas kelia fizinę grėsmę ir turi būti sustabdytas.

​

Svarbiausios asmeninės atsakomybės

​

G) Analitinis psichologas privalo teisingai informuoti apie savo kvalifikaciją ir neteigti turįs tokios kvalifikacijos, kokios iš tiesų neturi.

H) Analitinis psichologas turi gerbti kitų kolegų įnašą ir publikacijas, pateikti nuorodas į jas ir neplagijuoti kitų darbo.

I) Analitinis psichologas turi nutraukti savo praktiką, jei sunkiai ar nuolat yra paveiktas (1) alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo; ar (2) fizinės ar psichologinės ligos ar kitokio sunkaus streso, kuris gali sutrikdyti jo/jos gebėjimą dirbti bei naudoti tinkamus įgūdžius ir priimti tinkamus sprendimus.

K) Vieši analitinio psichologo pareiškimai turi būti etiški ir pagarbūs, jie turi neskatinti rasinės, religinės ar kitokios nesantaikos.

​

II. Analitinio psichologo ir supervizuojamojo bei psichoterapijos mokytojo ir besimokančiojo santykiai

Supervizorius ar psichoterapijos mokytojas turėtų gerbti ypatingus santykius, užsimezgusius su supervizuojamuoju ar besimokančiuoju mokymo procese. Supervizorius arba psichoterapijos mokytojas neturėtų naudotis savo autoritetu, kad įtrauktų supervizuojamąjį į seksualinius santykius, neturi išnaudoti ar pasinaudoti tais, kuriuos jis/ji vertina, skatina, rekomenduoja patvirtinti ar patvirtina tapti kandidatu į analitinius psichologus. Taip pat dera atsakingai palaikyti santykius ir pasibaigus mokymui, dėl galimai besitęsiančio neišspręsto perkėlimo ir projekcijų, kilusių mokymo metu.

 

III. Pareiga pranešti ir atsiskaityti etikos komisijai

A) LAPA narys privalo prašyti pagalbos ir pranešti apie savo neprofesionalų elgesį LAAP Tarybai. Toks pranešimas nereiškia, kad narys bus atleistas nuo atsakomybės ir kad jam nebus taikomos drausminės nuobaudos.

B) Jeigu LAPA narys turi įrodymų apie kolegų nusižengimus, jis privalo informuoti LAPA Tarybą, išskyrus tuos atvejus, kai reikia išsaugoti paciento konfidencialumą. LAPA nariui sužinojus apie neetišką kolegos ar kandidato elgesį, pirmiausia jis/ji turėtų apie tai pasikalbėti su kolega ar kandidatu bei pamėginti nutraukti netinkamą elgesį, ir, jei to reikia, paskatinti kreiptis konsultacijos ar psichoterapijos. Jei to nepavyksta padaryti tiesiogiai ir/arba reikia laikytis konfidencialumo, suinteresuotasis LAPA narys turėtų kreiptis į LAPA prezidentą.

​

Pareiga atsiskaityti LAPA Tarybai

C) Atsisakymas susitikti su LAPA Taryba ir geranoriškai bendradarbiauti, kai LAPA narys yra kviečiamas atsakyti į skundą, kad būtų įvertinta, ar buvo pažeista etika, laikomas neetišku ar neprofesionaliu elgesiu ir gali būti pagrindu atskiram apkaltinimui. Šis nepaklusimas gali būti pagrindu LAPA Tarybai imtis atitinkamų veiksmų. Tai gali būti ir rekomendavimas sustabdyti ar nutraukti narystę LAPA bei individualią ar grupinę narystę IAAP.

​

Skundų dėl LAPA etikos pažeidimų vertinimo ir nagrinėjimo tvarka

​

1. Pacientai bei jų įgalioti asmenys turi teisę apskųsti bet kokius analitinių psichologų (LAPA narių) veiksmus. LAPA nariai taip pat gali skųstis, jei, jų manymu, kolegos veiksmai pakenkė jų darbo rezultatams ar profesinei reputacijai.

2. Skundas turi būti pateikiamas raštu LAPA Tarybai. Jame nurodoma: besiskundžiančiojo (ieškovo) vardas, pavardė; asmuo, prieš kurį nukreiptas skundas; trumpas skundo aprašymas.

3. Gavusi skundą, LAPA Taryba per 2 savaites sudaro skundo nagrinėjimo komisiją (toliau - Komisija) iš 3 tikrųjų LAPA narių asmenų. Vienas iš jų skiriamas Komisijos pirmininku. Komisijos nariai turi būti nesusiję giminystės ir finansiniais ryšiais su ieškovu; asmeniu, kuriuo skundžiamasi; bei tarpusavyje. Ieškovas iš LAPA Tarybos per 2 savaites turi gauti laišką apie skundo priėmimą, šios Skundų nagrinėjimo tvarkos kopiją, informaciją apie Komisijos sudarymą, sprendimą apie skundo priėmimą ar nepriėmimą nagrinėjimui. Visus minėtus dokumentus taip pat turi gauti ir asmuo, prieš kurį nukreiptas skundas.

4. Ieškovas ir asmuo, prieš kurį nukreiptas skundas taip pat turi būti laiku informuoti, kas sudaro Komisija, kad galėtų tai ginčyti.

5. Skundo nagrinėjimo procedūra turi būti neviešinama, taip pat ieškovo ir asmens, kuriuo skundžiamasi tapatybės atskleidžiamos tik pagal nustatytą tvarką.

6. Priimti ar nepriimti skundą nagrinėjimui nusprendžia Komisija balsų dauguma. Jei skundas nepriimamas nagrinėjimui, pateikiami skundo nepriėmimo argumentai. Skundą priėmus, ieškovas informuojamas, per kurį laiką bus priimtas sprendimas dėl jo skundo.

7.Skundo nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek asmuo, prieš kurį nukreiptas skundas, turi turėti galimybę asmeniškai arba raštu smulkiau paaiškinti ar pakomentuoti skundą. Jie taip pat gali įgalioti trečiąjį asmenį atstovauti juos skundo nagrinėjime.

8. Išnagrinėjusi skundą, Komisija parengia trumpą pokalbių su ieškovu ir asmeniu, prieš kurį nukreiptas skundas, reziume raštu ir pateikia LAPA Tarybai.

9. Sprendimas dėl skundo priimamas per 30 dienų po skundo priėmimo nagrinėjimui. Jei skundo nagrinėjimas viršija šį terminą, apie to priežastis informuojamos abi pusės.

10. Sprendimą dėl skundo Komisija raštu pateikia abiem pusėms ir LAPA Tarybai. Prie sprendimo turėtų būti pridėtos rekomendacijos, kaip panašių atvejų išvengti ateityje. SNK sprendimai nėra įpareigojantys; jie turi rekomendacinį pobūdį.

11. Per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo LAPA Taryba priima savo sprendimą, apie kurį turi informuoti ieškovą ir asmenį, prieš kurį nukreiptas skundas. Jame nurodoma, kokių priemonių imtasi dėl skundo.

12. Jei profesinė etika nebuvo pažeista ar pažeidimas nežymus, Taryba gali imtis šalių sutaikinimo.

13. Jei profesinės etikos pažeidimas žymus, LAPA gali imtis šių priemonių prieš asmenį, kuriuo buvo skųstasi:

• LAPA Tarybos įspėjimas dėl neprofesionalaus elgesio;

• Visų LAPA narių informavimas apie netinkamą kolegos elgesį;

• Pašalinimas iš LAPA narių.

14. LAPA sprendimas dėl etikos pažeidimo laikinai arba visiškai pašalinti analitinį psichologą iš LAPA narių turi būti praneštas kitoms IAAP grupėms, kurioms priklauso pašalintasis. Toks pranešimas turi būti suderintas su įstatymais ir jiems neprieštarauti.

15. Skundo svarstymo dokumentai saugomi 3 metus.

​

Adaptuota pagal Individualių IAAP narių Etikos kodeksą (2005) ir priimta LAPA susirinkime