G. Gudaite: Analitinė psichologija Lietuvoje

Gražina Gudaitė

Analitinė psichologija Lietuvoje

Pradžia

Analitinės psichologijos istorija Lietuvoje yra trumpa ir pradžia siejama su nepriklausomybės atgavimu. Sovietmečiu ši psichoterapijos kryptis dėl ideologinių priežasčių nebuvo taikoma. Analitinės psichologijos pradžia siejama su pirmaisiais jungiškosios pakraipos analitikų vizitais į Lietuvą. Pirmasis analitinės psichologijos seminaras, o vėliau pirmoji įvadinė programa, kurią vedė ir organizavo Tomas Kapacinskas ir Judit Roberts iš Čikagos, buvo svarbūs įvykiai Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų gyvenime. Minėti analitikai, atstovaujantys archetipinę analitinės psichologijos srovę, daug dėmesio skyrė ne tik pagrindinių C.G.Jungo postulatų aiškinimui ir jų taikymui praktikoje, bet taip pat ir kultūrinių šaltinių analizei.
Pirmuosiuose lietuviškuose  analitinės psichologijos seminaruose, buvo daug dėmesio skiriama simbolinei analizei, remiantis amplifikacijomis. Sapnų, senųjų lietuvių pasakų gelminių prielaidų atskleidimas buvo įkvepiantis ir motyvuojantis patyrimas, nes palietė taip svarbų tuo metu kultūrinio identiškumo klausimą. Įvadinėje Analitinės psichologijos programoje be T. Kapačinsko seminarus vedė tokie įžymūs analitikai kaip: Nor Hall iš Minesotos, Boris Mathews iš Čikagos, Catherine Asper, Elizabeth Hartung, iš Ciuricho  ir kiti. Tomas Kapacinskas pasirūpino, kad Lietuvą pasiektų analitinės psichologijos literatūra, taip pat labai daug nuveikė, kad užsimegztų tvirti ryšiai su pasauline analitinės psichologijos bendruomene. Lietuvos atstovai galėjo dalyvauti pasauliniame analitinės psichologijos kongrese Čikagoje, kuriame pirmą kartą dalyvavo atstovai iš rytų Europos, taip pat radosi pirmosios  stažuočių galimybės Čikagos ir Ciuricho C.G. Jung institutuose.   
1993 buvo įkurta Lietuvos analitinės psichologijos draugija (LAPD), kuri iš esmės buvo tas branduolys apie kuri koncentravosi pagrindinė analitinės psichologijos veikla. Šioje draugijoje daug nuveikė aktyvūs jos nariai, įvairiais etapais buvę prezidentės: L.Vasiliauskienė, G.Knabikienė, G.Gudaitė bei kiti draugijos aktyvo nariai: A. ir G Germanavičiai, A ir J.Petroniai, D. Natkevičienė , E. Laurinaitis  E.Plioplienė , D. Juozapaitienė, R. Lukošaityte ir kiti.

Profesionalių analitikų rengimo problemos ir jų sprendimas       

Ryšių užmezgimas ir plėtojimas su pasauline analitinės psichologijos asociacija buvo toliaregiškas ir svarbus veiksnys tolesnei analitinės psichologijos plėtrai. Archetipinės psichologijos idėjos ir C.G.Jungo pagrindinių postulatų studijavimas buvo įkvepiantis dalykas, bet nepakankamas jų taikymui psichoterapinėje praktikoje. Profesionalių jungiškai orientuotų analitikų parengimas tapo svarbiausia užduotimi, tačiau ją nebuvo lengva įgyvendinti, nes visoje vadinamoje Rytų Europoje tokios srities profesionalų nebuvo. Analitinės psichologijos profesionalų parengime be atitinkamo teorinio pasirengimo ypatingą vietą užima asmeninė analizė ir individualios supervizijos, kurios yra ilgalaikės psichoterapijos ir transformacijos supratimo pagrindas. Analitikų rengimas tuose kraštuose, kur nėra atitinkamų institutų yra didelė problema ir pasaulinė asociacija bandė bent keletą modelių, kurių kiekvienas turėjo ir savo pliusus, ir savo minusus. Atrodė, kad paprasčiausias analitikų rengimo kelias – studijos jau egzistuojančiame pripažintame analitinės psichologijos institute, dalyvaujant atitinkamoje programoje. Šį modelį buvo sunku realizuoti dėl socialinių ekonominių skirtumų: lietuviams, kaip ir kitiems Rytų Europos gyventojams, analitinių studijų vakarietiškos kainos buvo visiškai neįmanomos. Abejonių kėlė ir kitos sąlygos: išvykimas iš savo krašto mažiausiai penkiems metams gerokai apsunkina sugrįžimą ir prisitaikymą prie greit besikeičiančių sąlygų, jau nekalbant apie kultūrinio konteksto svarbą ir savo psichoterapinę praktiką, kuri yra tokia svarbi jungiškai orientuoto analitiko rengime.

Kitas modelis - bandymas importuoti Instituto programą į tam tikrą šalį. Šį bandymą patyrėme ir Lietuvoje. 1997 buvo suorganizuota “Tolesnio analitinės psichologijos mokymo  programa”. Šią programą koordinavo Ciuricho instituto analitikas  Robertas  Strubelis, o seminarus vedė John Hill, jau minėta Catherine Asper, Brigitt Spillman ir kiti. Šios programos dalyviai tęsė teorines analitinės psichologijos studijas, laikė egzaminus. Kartu su programiniais seminarais buvo galimybės stažuotis Ciuriche, t.y – lietuviai galėjo dalyvauti specialiose Instituto programose, kurios buvo organizuotos atstovams iš Rytų Europos. Gaila tik, kad šioje programoje nebuvo galimybės  asmeninei analizei ir tęstinėms individualioms supervizijoms, kurios yra nepaprastai svarbi profesionalaus specialistų parengimo dalis. Šis modelis, teoriškai samprotaujant, atrodė patraukliai, tačiau jo realizavimas buvo problemiškas.

Trečias analitikų  rengimo modelis - tai teorinių studijų ir individualaus  mokymo organizavimas, siekiant individualios narystė tarptautinėje analitinės psichologijos  asociacijoje. Šis modelis integruoja savyje  teorines studijas ir individualų darbą savo krašte, o taip pat individualias stažuotes pasauliniuose institutuose. Tuo būdu siekiama išlaikyti ryšius su savo kraštu,  kultūra ir klientais,  taip pat užpildyti tas spragas, kurios atsiranda dėl analitikų nebuvimo. Tarptautinė Analitinės psichologijos asociacija iš esmės imasi atsakomybę už tam tikro profesionalo individualų parengimą:  padeda surasti individulių studijų galimybes įvairiuose institutuose, užmegzti ryšius su analitikais asmeninei analizei ir supervizijoms, taip pat organizuoja interviu, egzaminus, kurie yra būtini tinkamos kvalifikacijos patvirtinimui. Šis būdas pasirodė bene efektyviausias tiems kraštams, kur dar nėra atitinkamų jungiškosios pakraipos analitikų rengimo institutų. Lietuvos ir Čekijos atstovai 2001 metais tapo pirmaisiais Rytų Europos analitikais, tapusiais Individualiais tarptautinės analitinės psichologijos  asociacijos nariais.
 Šio  modelio  įgyvendinimas yra irgi ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis ir kandidato, ir mokytojų lankstumo, kantrybės ir kūrybiškumo, derinant skirtingas galimybes  ir integruojant įvairią patirtį. Šio straipsnio autorė profesionalias analitinės psichologijos studijas pradėjo Čikagos C.G. Jungo institute, kur padedant jau minėtam Tomui Kapačinskui ir jo žmonai Judith Roberts, atsirado  galimybė mokytis analitikų rengimo programoje. Tai buvo didelis iššūkis (dėl kultūrinių, dėl mokymo sistemos,dėl kalbinių skirtumų) ir didelis atradimų metas. Boris Mathews, Diane Martin, Murray Stein, Gus Cwik, Juliet Jewet, John Gianini, ir kiti šio instituto analitikai bei studentai daug prisidėjo kad iššūkiai taptų atradimais, kad tai, kas  sovietmečio laiku atrodė visiškai neįmanoma fantazija taptų realybe. Studijų baigimas šiame institute turėjo būti logiška seka tampant psichoanalitike, tuo įgyvendinant pirmąjį minėtąjį modelį. Deja, dėl biurokratų, o gal ir politikų nesusikalbėjimo, šis planas žlugo, kadangi vizos pratęsimas, o taip pat ir teisė legaliai gyventi JAV ir mokytis( bent jau tuo metu) nebuvo suteikta. Matyt atsitiko taip, kaip ir turėjo atsitikti. Neplanuotai, tačiau dėl geros žmonių valios atsirado galimybė tęsti studijas Šveicarijoje.  Tolesnės studijos Ciuriche buvo dar vienas įkvepiantis ir nepaprastai turtingas žingsnis bendraujant su jungiškaisiais psichoanalitikais.  Didelis ačiū Ciuricho analitikams:   prof.Verenai Kast, Dr. Mario Jacoby,  Alicijai Merz,  Catherine Asper, Ursulai Wirtz. Šie analitikai  nepriklausomai dėl iškylančių prieštaravimų apie mokymo modelius,  padėjo sukurti  geras sąlygas studijoms Šveicarijoje, patys geranoriškai dalinosi savo žiniomis ir patirtimi, o taip pat nuoširdžiai  domėjosi  ir palaikė analitinės psichologijos plėtros iniciatyvas Lietuvoje.            
      Individualios narystės tapsmo modelis Lietuvoje ir toliau taikomas gana sėkmingai. Teorinės studijos organizuojamos pagal atitinkamą programą Vilniuje. Šiuo metu yra vykdoma keturių pakopų programa, kurią sudaro tokios dalys: “Įvadas į analitinę psichologiją”, ”Klinikiniai analitinės psichoterapijos aspektai“ , “Simboliniai analizės aspektai” ir “Individuacija ir transformacija”. Pastarieji trys žingsniai yra įgyvendinami derinant grupinius užsiėmimus (paskaitas, seminarus, grupines supervizijas) su individualia veikla: asmeninė analizė, individualus darbas su klientais ir individualios supervizijos. Programą koordinuoja  Gražina  Gudaitė. Programą organizuoja Praktinės psichologijos studijų centras kartu su Pasauline analitinės psichologijos asociacija bei Vilniaus universitetu. Be užsiėmimų Lietuvoje programos nariai turėjo galimybę   individualioms  stažuotėms Ciuricho, Los Angeles, Tel Avivo, Čikagos institutuose bei individualias tęstines supervizijas Frankfurte, Ciuriche, Štutgarde, Berlyne, Peterburge, taip pat   išvažiuojamuosius seminarus, kurie organizuojami ir pačių dalyvių iniciatyva. Tai gyvas mitologijos studijavimas Egipte, Graikijoje, vasaros stovyklos  Frieburge, Kuršių Nerijoje.
Ryšys su tarptautine asociacija ir įvairiapusė atskirų analitikų pagalba yra iš esmės reikšminga individualių narių tapsmui.   Tarptautinė analitinės psichologijos asociacija organizuoja atrankos interviu būsimiems kandidatams, o vėliau egzaminus (tarpinį ir baigiamąjį), kurie yra būtina narystės IAAP sąlyga.Tokie interviu ir egzaminai pastaruoju metu organizuojami Vilniuje, kuriuose be Lietuvos kandidatų dalyvauja ir Latvijos kandidatai. Murray Stein, Joe Cambray, Tom Kelly daug prisidėjo, kad individualios narystės modelis būtų Lietuvoje realizuotas.     
Ryšys su tarptautine bendruomene  yra svarbus ne tik organizacine, bet ir turinio prasme.  Svarbu surasti žmones, kurie atsidėtų individualiam tęstiniam darbui su kandidatais, svarbu surasti išteklius, kurių reikia, kad kandidatai galėtų pasiekti jų mokytojus. Ypatingą pagalbą mezgant ryšius su tarptautine bendruomene suteikė dideli Lietuvos analitikų  draugai Gertas ir Rodtraud Saueriai iš Frieburgo. Jie padėjo atrasti analitikus individualiam darbui, surado išteklių paremti tarptautines studijas, taip pat Gertas pravedė arti dešimt mokymo seminarų Lietuvoje, suteikė daug  dešimčių individualių supervizijų.  IAAP ir minėtų analitikų dėka Lietuvos atstovai galėjo dalyvauti pasauliniuose analitinės psichologijos   kongresuose Čikagoje, Ciuriche, Florencijoje, Kembridže, Barselonoje, Keiptaune. Pastarajame kongrese net šeši Lietuvos psichologai (I.Bieliauskienė, E.Ilgiuvienė, A.Petronis, A. Rybakovienė, G. Rukšaitė, A. Sadauskienė) tapo individualiais tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos nariais.       
Analitinės psichologijos mokymo programoje, ypač pirmuose jos etapuose didelis dėmesys yra skiriamas klinikiniam specialistų parengimui, ypatingą dėmesį skiriant raidos psichologijos taikymui. Interesą šiai krypčiai sužadino  Mario Jacoby, Catherine Asper seminarai bei jų knygos, kuriuose analizuojama Ego raida, santykiai su pasąmone, Ego/ Savasties ašies vystymasis ir galimi sutrikimai. Analizuojant  paradigmos taikymo raidą, matome,  kad  nors pradžia buvo daugiau siejama su archetipine psichologija , vėlesnis analitinės psichologijos plėtojimas Lietuvoje tapo vis labiau kliniškas.  Teorinėse programos studijose C.G. Jungo klasikinė analitinė psichologija derinama su D. Winnicotto, D. Sterno, M. Mahler idėjomis. Psichoterapinėje praktikoje daug dėmesio skiriama psichologinei diagnostikai bei perkėlimo kontraperkėlimo reakcijų analizei siejant juos su raidos procesais .
Prielaida apie Ego Savasties ašį yra svarbi ne tik analizuojant raidos procesus, bet ir traumų psichologiją. C. Asper, U. Wirtz, V.Kast yra išleidę pasaulyje žinomas studijas apie gelmines šio sudėtingo proceso prielaidas. Minėtos autorės veda seminarus ir Lietuvos programoje, kur šalia kitų klausimų, ilgalaikiams traumų padariniams skiriama daug dėmesio.
Nežiūrint to, kad daug dėmesio skiriama klinikiniams klausimams, vis dėlto neatsisakoma klasikinės analitinės psichologijos pagrindinių principų:  simboliškieji būties aspektai, sapnai, pasakos ir jų analizė, religinis patyrimas ir prasmė bei kiti anksčiau minėti teiginiai apie asmenybės sampratą ir psichoterapinį procesą yra Lietuvoje organizuojamų seminarų temos.            
Taigi, individualių narių (analitikų) rengimo modelis (derinant mokymus Lietuvoje su tarptautiniais seminarais ir stažuotėmis kituose karštuose) yra kūrybiškas ir įdomus procesas. Tikime, kad šis procesas yra tarpinis etapas, kuris svarbus ne tik kuriant savarankišką profesionalų asociaciją, bet ir atitinkamą profesionalų rengimo instituciją. Kai turėsime pakankamai pajėgių specialistų, kurių kompetencija atitinka  pasaulinius reikalavimus, planuojame kurti  Lietuvos, o  gal būt Baltijos C.G.Jung institutą tuo labiau, kad mūsų organizuojamuose atskiruose seminaruose dalyvauja ir kandidatai iš Rygos bei Talino.

Kitos veiklos

Lietuvos analitikai   ne tik studijuoja analitinę psichologiją, bet dirba praktinį darbą,  aktyviai dalyvauja konferencijose bei kongresuose. Be minėtų pasaulinių IAAP organizuojamų kongresų,  Lietuvos atstovai (I.Bieliauskienė,G. Gudaitė, E.Ilgiuvienė, A.Petronis, G.Rukšaitė) skaitė pranešimus Europos psichoterapijos kongrese Vilniuje, grupė analitikų ruošiasi skaityti pranešimus Ciuricho akademinėje konferencijoje ir kita.
     Analitinė psichologija taip pat turi savo vietą Lietuvos akademiniame pasaulyje. Yra skaitomas analitinės psichologijos kursas klinikinių psichologų magistrų programoje, analitinė psichologija dėstoma podiplominėse psichoterapeutų rengimo programose. C.G.Jungo analitinė psichologija pripažinta viena iš teorinių paradigmų, kurios pagrindu yra organizuojamos doktorantūros studijos ir atliekami moksliniai tyrinėjimai. Pastaruoju metu vienas iš aktualių klausimų yra netolimos istorinės praeities integracija bei autoritarinio režimo pasekmių tyrinėjimai. Traumų padariniai ir analitinis procesas, prievartos patyrimas ir agresijos transformacijos, tėvo kompleksas ir vidinio autoriteto formavimasis,   vyrų ir moterų ypatumai įveikiant krizes – mokslinių tyrinėjimų temos, kuriuos atlieka Analitinės psichologijos programos dalyviai: I.Bieliauskienė, G. Butkus, N. Grigutytė, G. Gudaitė, G. Rukšaitė. Yra išleista keletas analitinės psichologijos knygų, kurias rašė šio straipsnio autorė, taip pat rengiami atitinkami straipsniai, kurie publikuojami moksliniuose  žurnaluose bei kolektyvinėse  monografijose.     
Analizuojant pakankamai trumpą Analitinės psichologijos taikymo istoriją, atrodytų, kad Lietuvoje ši psichoterapijos kryptis randa ir savąjį klientą ir teorinį pritaikymą platesnėms studijoms. Gal būt tai yra dėl didelio dėmesio simbolizmui, gal būt dėl to integralumo, kuris pasiekiamas derinant svarbius psichodinaminės psichologijos teiginius su humanistinės psichologijos principais. Gal būt analitinė psichologija atliepia pasąmoningam ir intuityviam asmens poreikiui neparasti savojo kultūrinio identiškumo globalizacijos sąlygomis.